Santuokos prasmė (knyga su defektais) + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Viršelis su pažeidimu.

Ppopuliaraus rašytojo Timothy Kellerio knyga „Santuokos prasmė“, kurios pagrindą sudaro dienraštyje „The New York Times“ pripažintas pamokslų ciklas, visiems – krikščionims, skeptikams, viengungiams, ilgai santuokoje gyvenantiems sutuoktiniams ir tiems, kurie greitai susižieduos, – parodo, kokia santuoka turi būti pagal Bibliją.

Šiuolaikinė kultūra privertė patikėti, kad kiekvienas turi artimą sielą, kad laimingai santuokai svarbiausia romantiniai santykiai, kad sutuoktinis reikalingas tam, kad padėtų jums įgyvendinti savo gebėjimus, kad santuoka ne amžiams, o tik šiam kartui, ir kad nauja pradžia po skyrybų – geriausias tariamai neišsprendžiamų klausimų sprendimas.

Apibendrinus galima teigti, jog visos šių laikų prielaidos neteisingos.

Pasitelkdamas Bibliją kaip vadovą ir įžvalgius Kathy, savo žmonos, su kuria gyvena trisdešimt šešerius metus, komentarus, Timothy Kelleris parodo, kad Dievas sukūrė santuoką tam, kad priartintų mus prie savęs ir suteiktų daugiau džiaugsmo gyvenime. Tai nuostabūs santykiai, kurie labai neteisingai suprantami ir yra patys slėpiningiausi.

Knygą „Santuokos prasmė“, kurioje blaiviai aiškinama Biblija ir duodama reikšmingų patarimų, kaip sukurti laimingą santuoką, būtina perskaityti kiekvienam, kuris šiame gyvenime nori pažinti Dievą ir stipriau mylėti.

Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. Tai didis slėpinys (Ef 5, 31–32).

Man atsibodo klausytis sentimentalių kalbų apie santuoką. Dauguma to, ką šiuo klausimu girdėdavau per jungtuves, bažnyčioje ir sekmadieninėje mokykloje, prilygdavo Hallmark atvirukų turiniui. Santuoka visokia, bet tik ne sentimentali. Santuoka nuostabi, bet sunki. Ji – deginantis džiaugsmas ir stiprybė, bet kartu kraujas, prakaitas ir ašaros, gėdingi pralaimėjimai ir sekinančios pergalės. Nė vienos man žinomos ilgesnės nei kelias savaites trunkančios santuokos nebūtų galima apibūdinti kaip pasakos. Todėl nenuostabu, kad vienintelė frazė iš garsaus apaštalo Pauliaus diskurso apie santuoką (Ef 5), kurią cituoja daugelis porų, tai pirmiau nurodyta 32 eilutė. Kartais po ilgos, sunkios dienos stengdamiesi suprasti vienas kitą krintate į lovą ir tik atsidūstate: „Visa tai didis slėpinys!“ O būna laikas, kai santuoka atrodo kaip neišsprendžiama mįslė, labirintas, kuriame jaučiatės pasiklydęs.

Aš tuo neabejoju, bet vis dėlto jokie kiti žmonių tarpusavio santykiai savo puikumu ir svarba nepranoksta santuokos. Pasak Biblijos, pirmąsias jungtuvių apeigas atliko pats Dievas (Pr 2, 22–25). Pamatęs moterį vyras prapliupo eilėmis: „Štai pagaliau!“ Viskas šioje Šventojo Rašto vietoje liudija, kad, be santykių su Dievu, patys giliausi santykiai yra santuoka. Štai kodėl pažinti ir mylėti savo sutuoktinį, kaip ir pažinti patį Dievą, sunku ir skausminga, bet vis dėlto verta ir nuostabu.